Viktorija Einorė
Aš esu džiadait
Šiandien vaikščiojom vaikščiojom ir nuvaikščiojom į Pačią Geriausią Jeruzalės Falafelinę. Įsikūrusi ant kryžkelės tarp bohemiško ir...
top of page
Ieškoti
Viktorija Einorė
- 2020-10-01
- 1 min.
Protinga svajonė
Kaip aš norėčiau būt idiotė Rėkt garsiau už savo pačios nuomonę Kad nerimstanti minčių tėkmė kapituliuotų avansu, iš nevilties Kol aš...
Viktorija Einorė
- 2020-09-22
- 9 min.
Adomo namai
Tekstas publikuotas žurnale „Cikados“, 8 numeryje Izraelio šiaurėje, kalnuose, yra tokia mažutė kvapą atimanti gyvenvietė. Ne, pala,...
Viktorija Einorė
- 2020-09-16
- 2 min.
Apie proginius pirkinius
Pasitrauki į savo karo lauko kraštą ir nusispiri batus. Perėjęs visas kovas, kurios patogiai miegojo ir būtų miegojusios dar tūkstantį...
Viktorija Einorė
- 2020-08-15
- 2 min.
Kaip randamos vonios ir šeimos
Atsinešiau kompą į vieną nuostabų Jeruzalės sodą. Čia yra kavinukė, senos akmeninės ligoninės patalpose įsikūrusi menų mokykla, o jos...
Viktorija Einorė
- 2020-06-23
- 3 min.
„Netikėk viskuo, ką galvoji“
– Kaip randi ramybę? – paklausiau to žmogaus. Pažinojau jį vos dieną: besibastydama po tuomet dar mažai pažintą Izraelį, vienam...
Viktorija Einorė
- 2020-01-22
- 6 min.
Apie Dykumą
// Skiriu Akvilei ir kitiems bendrininkams // Kartais, kad išgirstum save, reikia išeiti į Dykumą. Nieko kita nelieka, tik tai. Kartais...
bottom of page