LABAS

Šiame puslapyje gula mano Afrikos Izraelyje patirtis. Ne, su geografija didelių bėdų neturiu – kaip, kas ir kodėl, pasakoju čia.

 

Jei trumpai – 2017 m. gruodį išėjau iš darbo viešųjų ryšių srityje, atsisveikinau su namais Vilniuje ir išvykau į Izraelį savanoriauti. Čia dvejus metus dirbau su intelekto sutrikimų turinčiais vaikais ir seneliais. Pokyčių vėjo būta stipraus – iki šiol sveikinuosi su Jumis iš Jeruzalės.

​

Šios daugiasluoksnės kelionės pradžioje visų pirma rašiau sau pačiai, visų antra – visiems, vienaip ar kitaip artimiems, budintiems ar kažką (at)randantiems. Ilgainiui sluoksniai ėmė plėstis, temos keistis, adresatai – taip pat. Jei užklydote ir apsidairę pasijutote jaukiai, mielai kviečiu užsukti dažniau. Gal net kampe palikti savo šlepetes. 

​

Šio tinklaraščio turinys – asmeninis kelias, savita patirtis ir nuosavo žvilgsnio pakelėse ganomos mintys. Paskutiniu metu vis daugiau tekstų iškeliauja į įvairius leidinius ir portalus, tyliai gimsta ir kiti kūrybiniai projektai. Bet kuriuo atveju, atsiriboju nuo bet kokių politinių ar kokių nors kitokių „-inių“ interpretacijų ir atspalvių, taip pat nuo vidinio kritiko, mygiančio būti gramatine nace. 

​

P.S. Pakeliui sutikę Lapę, nenustebkite – artimi jau senokai šaukia mane Vulpe. Arba Vulpium. Arba Lape Lape. Koks tik variantas jiems mielesnis. Pirminė Vulpės kilmė – dykumų lapė. Dabar ji eina išvien su Viktorija Einore. O kur jos nueis, matysim.

 

       P.S.: esu atvira (ir godi) kūrybinio bendradarbiavimo pasiūlymams:

​