Roofs of Jerusalem © Itai Bechor

LABAS

Viktorija Einorė. Aušros Andrijauskienės nuotr.
Viktorija Einorė

Čia aš

ir mano kelionė

Šiame puslapyje gula mano Afrikos Izraelyje patirtis. Ne, su geografija didelių bėdų neturiu – kaip, kas ir kodėl, pasakoju čia.

 

Jei trumpai 2017 m. gruodį išėjau iš darbo viešųjų ryšių srityje, atsisveikinau su namais Vilniuje ir išvykau į Izraelį savanoriauti. Čia dvejus metus dirbau su intelekto sutrikimų turinčiais vaikais ir seneliais. Pokyčių vėjo būta stipraus  iki šiol sveikinuosi su Jumis iš Jeruzalės.

Šios daugiasluoksnės kelionės pradžioje visų pirma rašiau sau pačiai, visų antra – visiems, vienaip ar kitaip artimiems, budintiems ar kažką (at)randantiems. Ilgainiui sluoksniai ėmė plėstis, temos keistis, adresatai – taip pat. Jei užklydote ir apsidairę pasijutote jaukiai, mielai kviečiu užsukti dažniau. Gal net kampe palikti savo šlepetes. 

Šio tinklaraščio turinys – asmeninis kelias, savita patirtis ir nuosavo žvilgsnio pakelėse ganomos mintys. Paskutiniu metu vis daugiau tekstų iškeliauja į įvairius leidinius ir portalus, tyliai gimsta ir kiti kūrybiniai projektai. Bet kuriuo atveju, atsiriboju nuo bet kokių politinių ar kokių nors kitokių „-inių“ interpretacijų ir atspalvių, taip pat nuo vidinio kritiko, mygiančio būti gramatine nace. 

P.S. Pakeliui sutikę Lapę, nenustebkite – artimi jau senokai šaukia mane Vulpe. Arba Vulpium. Arba Lape Lape. Koks tik variantas jiems mielesnis. Pirminė Vulpės kilmė – dykumų lapė. Dabar ji eina išvien su Viktorija Einore. O kur jos nueis, matysim.

 

       P.S.: esu atvira (ir godi) kūrybinio bendradarbiavimo pasiūlymams: