Artimiau mane pažįstantieji žino, jog mano santykis su miegu yra įnoringas ir nenuspėjamas. Šią tradiciją mūsų šeimos moterys perduoda iš kartos į kartą. Nerimauji? Nemiegok! Jaudiniesi? Kam reikalingas tas miegas!? Sunku įsisavinti dienos įvykius? Pasitikime saulėtekį drauge! Ryt laukia svarbi diena? Metas imti nerimauti, kad tau trūks miego ir dėl to nemiegoti visai! Ryškūs, neoniniai minčių plakatai prasiskverbia pro bet kokį snūdą.
Jausdama ir socialiniuose tinkluose stebėdama didžiulę nerimo bangą, kilusią dėl pastarųjų savaičių geopolitinių įvykių, skambių pareiškimų ir kitų mus įsukusių, per arti realybės atsidūrusių siaubo pasakų, noriu pasidalyti su jumis vienu triuku, net man padedančiu pažaboti šią bėdą. Šiaip ar taip, daugiau nei pusantrų metų gyvenu karo ir teroro užsuptoj šaly ir… kad mane kur, bet miegu!
Turėdama ilgą miego sutrikimų istoriją išsiaiškinau, kad mano nemiga atsiranda ne dėl miego struktūros pakitimų, o dėl neramių minčių sindromo - kitaip sakant, mano smegenims sunku išjungti užsivedusį minčių motorėlį. Beje, tai sužinojau iš specialistų, o ne iš instagramo universitetų (antrieji dažnai pataria į pirmuosius spjauti ir gydytis vien mėnulio fazėm ir rasos lašais, bet aš ir mano solidi patirtis to jokiu būdu nepatariam). Jei ir jūs jaučiate, jog nerandate mygtuko minčių motorėliui išjungti, skaičiuojant avis jos išsilaksto į skirtingas puses, o atlikdami kvėpavimo pratimus užuot nurimę imat gaudyt kvapą, dalijuosi vieninteliu pratimu, kuris man iš tiesų padeda.
Neatsimenu, iš kur apie jį sužinojau, bet pamenu patikinimą, jog jo veikimas paremtas neuromokslu. Rimtas vyriškis kažką aiškino apie suardytą minčių grandinę ir smegenų “nuvarginimą” atsitiktinėmis mintimis - tiksliai nebepamenu, bet bet kuriuo atveju svarbiausia yra tai, kad šis triukas suveikė!
Jau lovoj? Šviesa išjungta, pokalbiai baigti? “Dar tą paskutinį kartą” nusisisiojot? Vandens stiklinė prie lovos? Kad nelakstytumėt man paskui vidury pratimo. Ok, važiuojam.
Sugalvokit žodį. Bet kokį žodį, bet mano praktika rodo, jog geriausia, jei jį sudaro skirtingos raidės ir priebalsių yra daugiau, nei balsių (“mama” ir “miau” užknis, patikėkit).
Štai imkim puikų pavyzdį “blynas”.
Pratimo esmė paprasta - turite mintyse sau išvardinti kiek įmanoma daugiau žodžių, prasidedančių kiekviena jūsų pasirinkto žodžio raide.
Pavyzdžiui:
Blynas.
B.
Blynas, bulvė, bliauna, braškė, baisu, beigelis, bravo, brendu, baigėsi, banga, brudas…
Ir taip kol išsemsit visą savo žodžių, prasidedančių ta raide, aruodą. Keiktis irgi galima, bet apie tai vėliau. DLKŽ virtuozo jums prieš nieką vaidinti nereikia - jei prireikia kelias sekundes pagalvoti, jau ir pereikit prie kitos raidės.
Taigi, išsėmėm B, pereinam prie L.
Laumė, laukas, liepa, laužas, laižo, liežuvis, lynas, laukė…
Y. (sėkmytės su šituo)
N. …
Čia sustoju ne šiaip sau. Tiesa ta, jog atlikama šį pratimą nesu pabaigusi nė vieno žodžio. Rimtai. Pasiekiu daugiausia trečią raidę.
Ne, galva taip staiga neapsiniaukia. Iš pradžių susikaupti būna sunkoka, reikia valios pastangų, bet paskui įsijauti it į žaidimą, knisiesi po savo žodyną. Veiksmažodžiai, daiktavardžiai, visos kalbos formos eina į trasą, visom savo išraiškom - tai visiškai nesvarbu, kuo daugiau atsitiktinumo, tuo geriau. Ir staiga supranti, kad motorėlis jau persijungė. Mintys ima klydinėti - bet jau ne išplėtusios akis ir purtydamos tave už kaklo, o taip saldžiai, miglotai, it lėtai šliūdindamos po kambarį tampytųsi didelę minštą pagalvę ir ieškotų, kur ją patogiai pasidėti. Kol gali, dar bandai švelniai parsivairuot jas prie žaidimo, bet galop ta pagalvė atlieka savo darbą.
Dabar grįžkim prie keiksmų. Juokauju, bet tik pusiau. Turiu prisipažint, kad ilgainiui pratimą pasitobulinau. Kartais, kai užplūsta ne tik nevaldomos neramios mintys, bet ir stiprios emocijos, ieškau ne tik visai atsitiktinių žodžių, bet ir tokių, kurie mano tas emocijas kažkaip atspindėtų. Tą darau pagal visas kitas žaidimo taisykles, bet pastebėjau, jog jausmų įvardijimas padeda nuo krūtinės nustumti jų svorį - it gremžtuku nuo širdies nubrauktum jų nuosėdas.
Tai tiek. Pamėginkit. Šįkart literatūros mano rašiny mažai, bet kartais praktištai atsigręžt į realybę daug svarbiau.
Nepasiduokim.
Commentaires